„- Štai, – šaukiu, – Lape! Žiūrėkite: kas tiesiai virš jūsų galvos?
– Skrybėlė.
– Čia ne apie skrybėlę šnekama, – sakau. – Jūs pats nušiurusi skrybėlė. Zenitas virš jūsų galvos.
– Nėra virš mano galvos jokio granito! – šaukia Lapė. – O jeigu virš jūsų galvos granitas, tai iš bado taip.
– Tiek to, – sakau, – o kas po jumis?
– Po manim lenta.
– O ne, – sakau, – ne lenta, nadiras…
– Ne, mano nenudilus, sveika…”
p.141-2.
Štai taip ir būna, kai su nepašvęstu žmogumi bandai pasišnekėti apie navigaciją. O ją tolimojo plaukiojimo kapitonas Pagyrūnkelis, žinoma, išmano. Na, gal ne visui viską iš jo pasakojimų patvirtintų vadovėliai, bet tai jau vadovėlių problema. Galima, aišku, išvadinti Pagyrūnkelį senu melagiu, tačiau tada, atleiskit, melagiais tektų išvadinti pusę mūsų mėgstamų literatūros herojų, pradedant gerbiamu baronu Miunchauzenu. Bent jau aš linkus vadinti tokius žmones tiesiog fantazuotojais… Tai štai, mūsų minimas kapitonas kaip tik ir yra jūrinės pakraipos fantazuotojas. Iš visiškai realaus fakto, kaip atoslūgis, jis sukuria ištisą istoriją apie fiorde įstrigusią jachtą, o jau ką gali prikurti, paėmęs „veikėjais” smauglį ir porą gesintuvų – vienas biesas žino.
Nuo ko gi viskas prasidėjo? Ogi sumanė jūrų vilkas pakratyti senus kaulelius ir išsiruošė į kelionę aplink pasaulį. Tiesiog šiaip, savo malonumui. Ne, jokių lenktynių nebuvo, čia knyga, o ne multikas! Tiesa, viename knygos epizode apie lenktyniavimą jachtomis kalbama, bet tai regata Anglijoje ir anaiptol ne leitmotyvinis įvykis. Žodžiu, jei prisimenate būtent ano smagaus multfilmo siužetą, tai visai nereiškia, kad žinote, kas buvo parašyta knygoje, nes iš jos paimti tik pagrindiniai veikėjai ir keli atsitikimai. Bet nelyginti šių dviejų kūrinių labai sunku, o gal to vengti ir nereikia. Tada dar geriau išryškėja epochos akcentai, – filmo Pagyrūnkelį persekioja mafija, gangsteriai ir kitokie banditai, o knygos -supuvę imperialistai (admirolas Kenkėjakis (Japonija), seržantas Sukčijus Banditas (Italija) ir t.t.). Ok ir duoda garo A.Nekrasovas nelemtiems buržujams militaristams! O ko jūs norėtumėt? Kad totalitarinė valstybė atvirai demaskuotų pati save?.. Trumpai tariant, vietomis knyga yra tikra politinė satyra, bet dažniausiai tai tiesiog smagus ir įžvalgus humoras, būdingi tipažai, neįtikėtini nuotykiai ir išradimai (voverės vietoj variklio), gamtos keistenybės (čiaudintis kašalotas), nematytos sporto šakos (golfas su getrais ir bumerangais), neįmanomos transporto rūšys (aitvaras), senovinės havajiečių dainos („sėdėjo paukštė lankoje, prie jos prislinko karvė”), beje, sakinio pradžioj berods sakiau „trumpai tariant”…
Tolimasis plaukiojimas po humoro vandenyną
