Serija: „Dienoraštis #8“.
Mykolas Römeris (1880–1945) – teisininkas, publicistas, visuomenės ir politikos veikėjas, vienas žymiausių XX a. pirmosios pusės sudėtingų lietuvių ir lenkų santykių liudininkų. Be reikšmingų darbų konstitucinės teisės srityje, paliko 40 tomų Dienoraštį, apimantį 1911–1945-uosius. Tai minėtojo laikotarpio Lietuvos visuomeninio, kultūrinio ir politinio gyvenimo metraštis, parašytas lenkų kalba.
Šioje Dienoraščio knygoje, kaip ir anksčiau išleistų knygų tekstuose, aptariamas, aprašomas asmeninis gyvenimas, profesinės veiklos kasdienybė, politinės (1923 m. rinkimai į Seimą, Vyriausybių žlugimas ir formavimas), visuomeninės ir kultūrinės Lietuvos, Kauno gyvenimo ypatybės, Bagdoniškio dvaro, kaimo ir į jį panašių, kaimyninių apylinkių, dvarų bei kaimų kasdienybė, geopolitinė Lietuvos padėtis Europoje ir regione, ypač Lietuvos ir Lenkijos santykių, lietuvių ir lenkų tautinių santykių, tautinių mažumų (lenkų, žydų ir pan.) realijos, žvelgiant Lietuvos piliečio, Lietuvos lenko, senojo Lietuvos elito akimis.
Kartu Autorius gana dažnai atskleidžia analitinius pasvarstymus apie itin sudėtingą tarptautinę to meto Lietuvos padėtį (Tautų Lyga, Ambasadorių konferencija ir Lietuvos visuomenės reakcija į jos darbą, sprendimus, Klaipėdos statuso svarstymai ir jo formulės vertinimai, Klaipėdos reikšmės Lietuvai aiškinimasis…), Lietuvos teismų darbą. Ypač reikšminga, daugeliu atvejų unikali informacija, įžvalgūs vertinimai, skirti Lietuvos universiteto gyvenimui, Lietuvos masonų struktūrų istorijai. Labai vertingos žinomų Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos visuomenės, politikos ir kultūros veikėjų, kuriuos asmeniškai pažinojo Dienoraščio autorius, charakteristikos.
Publikacija skirta ne tik mokslininkams (politikos, kultūros, diplomatijos, literatūros istorijos tyrėjams, sociopsichologams), bet ir mokytojams, dėstytojams, kraštotyrininkams, muziejininkams ir skaitytojams, besidomintiems savo krašto praeitimi.
