Šiuolaikinis serbų rašytojas Miloradas Pavičius (1929–2009) – daugelio labai originalių romanų, dramų, mokslinių monografijų, poezijos bei apsakymų rinkinių autorius, Europos, JAV ir Brazilijos ekspertų kelis kartus rekomenduotas Nobelio premijai, Serbijos mokslo ir meno akademijos narys.
Pavičių kritikai vadina „ryškiausiu mūsų amžiaus romanistu“, vienu įtakingiausių šiuolaikinės pasaulinės literatūros kūrėjų. Rašytojo, metusio iššūkį tradiciniam skaitymo būdui, romanai išsiskiria ypatingu intelektualumu, jie pelnytai gretinami su didžiųjų Lotynų Amerikos rašytojų – J. L. Borgeso ir G. Garciaʻos Marquezo kūryba.
Jo proza stebina didžiule erudicija ir aprėpia neregėtą Rytų Europos regiono kultūrinių kontekstų bei klodų įvairovę. Romanas „Chazarų žodynas“ – pats garsiausias talentingojo serbo kūrinys, pelnęs jam pasaulinį pripažinimą. Knygoje pasakojama apie chazarų tautą, turėjusią savitus papročius ir įdomią istoriją. Kūrinyje meistriškai supinami išgalvoti dalykai ir realūs faktai, lakią fantaziją papildo realistinis vaizdavimas, filosofinės metaforos siejamos su konkrečiomis istorinėmis detalėmis. Žodyno (žinyno) forma yra įspūdingas kūrybinis radinys, kaip ir sprendimas parašyti krikščionišką, musulmonišką ir hebrajišką žodyno versijas.
Lietuviškai jau publikuota Pavičiaus apysaka „Žuvies odos skrybėlė“ („Metai“, 2002, Nr. 11), romanas„Vidinė vėjo pusė“ (2006) ir paskutinis romanas „Antras kūnas“ (2007).
