Naujausiame savo romane Milanas Kundera gilinasi į emigracijos ir sugrįžimo, nostalgijos ir šaknų praradimo, atminties ir užmaršties temas. Romano herojai, vyras ir moteris, po dvidešimties metų sugrįžę į gimtąją Čekiją, atranda ją neatpažįstamai pasikeitusią. Glumina ir draugų bei giminaičių abejingumas jų patirčiai tenai. Gimtinėje Irena ir Žozefas išgyvena tapatumo krizę, nebežino, kas jie yra iš tikrųjų, nors tremtyje neabejojo esą čekai. Intriguojanti, paradoksali, gili, iš esmės autobiografinė knyga atskleidžia emigracijos tragizmą ir tam tikrą prieštaringumą: ar sugrįžimas apskritai įmanomas?
