Prekiautojai mirtimi

Midas Urbonavičius gimė 1936 m. rugsėjo 1 d. Kaune. Augo vaikų namuose. Tėvai buvo ištremti į Vidurio Aziją.

Mido Urbonavičiaus gyvenimas glaudžiai susijęs su Rytų šalimis. Baigęs Dušanbės politechnikos institutą ir Teherano universitetą pradėjo verstis žurnalistine praktika, kurios nenutraukė iki šiol. Dirbo korespondentu Indijoje, Livijoje, Pakistane, Irane. Beveik septynerius metus dirbo Kuliabo laikraščio nuolatiniu korespondentu Afganistane. Vėliau — moksliniu redaktoriumi žurnale „Chajoti Dechot“, ryšių su užsienio šalimis atstovu darbo ir informacijos centre „Tabijat“. Buvo Londono laikraščio „Europos lietuvis“ Vidurio Azijoje bendradarbiu, dirbo pirmojo Tadžikistano prezidento R. Nabijevo patarėju.

Išleido šešias knygas; tadžikų, arabų, indų, rusų, ir lietuvių kalbomis. Grįžęs į Lietuvą 1995 metais dirbo politikos apžvalgininku dienraštyje „Diena“, vėliau — „Tauragės kurjerio“ redaktoriumi.

Šešėliai kalnuose pailgėjo, saulė nusileido už akmeninių

uolų. Liutfija sustojo atsikvėpti. Ji buvo valinga ir savimi

pasitikinti mergina. Kada sužinojo, kad sarbozų karininkai,

vykdydami narkobosų užsakymą, nori nužudyti mane, neištvėrė

ir leidosi į kelionę. Ilgiau pasilikti Herate ji negalėjo.

Jau du kartus j ą buvo suėmę ir tardė norėdami išgauti, ką

ji žino apie mane? Pirklio geram bičiuliui miesto prokurorui

Nadirui buvo apmaudu, kad tokia graži mergina įvelta į

avantiūrą. Ji atrodė jam per daug gudri ir išsilavinusi, kad

būtų įrankis kitų rankose. Bet jeigu Liutfija pasidalino su

juo savo planais, vadinasi, ji pasitiki juo! Prokuroras vaikščiojo

po savo kabinetą ir niekaip negalėjo susikaupti, rasti

to vienintelio optimalaus varianto, kad būtų ir avys sveikos,

ir vilkas sotus. Liutfija sėdėjo sukryžiavusi rankas ir

laukė, ką j is pasakys.