Seidė ir Vilas Foustai su sūnumis iš Čikagos persikrausto į tylią salelę prie Meino krantų. Čia visi vieni kitus pažįsta. O naujakuriai stebimi ypač akylai.
Paskui Foustus velkasi ilgas Čikagoje likusių klaidų, nutylėjimų, nuoskaudų ir melagysčių šleifas. Meine pasitinka išbandymai: ne tik maištinga, motinos savižudybės sutraumuota paauglė, kurią Foustai privalo priimti į savo šeimą, bet ir nejaukus namas, persmelktas skausmu ir paslaptimis.
Kaimynystėje randama negyva moteris. Žmogžudystė sujaukia mažytės salos ramybę, bet Seidę sukrečia labiausiai. Įtarių gyventojų akims sekant naujakurių šeimą, Seidė karštligiškai pasineria į kaimynų ir savo šeimos paslapčių narpliojimą. Ar mylinčių sutuoktinių įvaizdis – tik apgaulė? Kokias nuoskaudas slepia vaikai? Sutuoktinis? Ji pati?
