Mariana Enríquez yra viena iš svarbiausių šiuolaikinės gotikinės literatūros rašytojų, kalbančių apie universalias problemas, tokias kaip nelygybė, psichinės ligos, panieka kitam, valstybės žiaurumas. Nors jos apsakymus dengia siaubo ir makabriškumo šydas, juose aptariami simboliai atspindi šiuolaikinės Argentinos religines, politines ir socialines realijas, purtančias šalį pastaruosius keletą dešimtmečių. Šioje rinktinėje jai ypač svarbu pabrėžti, kokią įtaką politiniai nesutarimai, visuomenės spaudimas ir skurdas daro vaikų bei moterų gyvenimui – vaikų vaiduokliai apninka gražiausius miesto parkus, moterys skęsta neviltyje ir kenčia nuo psichinių sutrikimų, paauglės, norinčios žūtbūt įrodyti savo vertę, imasi drastiškų veiksmų.
Autorė negaili kraupių aprašymų ir nevengia būti tiesmuka, solidarizuojasi su nuskriaustaisiais ir siekia, kad skaitytojas ne tik susipažintų su visuomenės ydomis, bet ir pajustų atjautą bei gailestį atstumtiesiems. Savo kūryba autorė kviečia išsklaidyti patogaus gyvenimo rūką ir pamatyti, kokia skaudi gali būti kitų kasdienybė.
„Gražus, sykiu ir bjaurus Marianos Enríquez kuriamas pasaulis, apstus sutrikusių paauglių, vaiduoklių, pūvančių šmėklų, prislėgtų ir piktų šiandienės Argentinos benamių – man tai bene įdomiausias pastarojo meto literatūrinis atradimas.“
Kazuo Ishiguro, The Guardian
„Kaip ir iš kaimyninės Čilės kilęs Roberto Bolaño, Mariana Enríquez neria į tamsiausias žmogaus širdies gelmes.“
The A. V. Club
