Romano „Sekmadienio užmirštieji“ pasakotoja Žiustina jauna – vos dvidešimt vienerių. Ji dirba senelių namuose slauge. Gyvenimas jos negailėjo – automobilio avarijoje žuvo tėvai, dėdė ir teta. Mergaitė liko našlaitė. Ją augino seneliai. Žiustina – altruistė. Ji myli savo amatą ir nuoširdžiai rūpinasi senelių namų gyventojais, o ypač prisirišusi prie devyniasdešimt trejų Elenos. Senolė patyrusi neramų gyvenimą ir vis laukia savo meilės Liusjeno, jau seniai mirusio. Svarbūs visi senelių namų gyventojai – sekmadienio užmirštieji, ypač tie, kurių niekas nelanko. Žiustina viską aprašo savo mėlynajame sąsiuvinyje.
Tai keistas ir melancholiškas romanas apie meiles: praeities, esamas, neišsipildžiusias, stebinančias. Apie atmintį ir žmogiškuosius ryšius. Moderni V. Perrin plunksna įveda skaitytoją į turtingą poezijos ir muzikos pasaulį, kartais juokingą, kartais keistą, švelnų ir sentimentalų, kuris jaudina ir kviečia svajoti.
