Pasivaikščiojimas ištuštėjusiomis Echo gatvėmis nebuvo labai malonus. Pakako vien pamatyti lentomis užkaltas „Rajūno Bunbos“ duris, ir mano širdis prislėgė įspūdingų matmenų akmuo. Šiltas vėjas atnešė vos juntamą salsvą kvapą. Jis nepriminė yrančių kūnų smarvės, bet kažkodėl darė manslogų įspūdį. Gal todėl, kad Eche, kiek pamenu, niekada šitaip nekvepėjo… Buvo visiškai aišku: to Echo, kurį pažinojau ir mylėjau, nebėra ir tikriausiai jau niekada nebebus…
Serą Maksą persekioja košmariškas pranašingas sapnas: jis klaidžioja po mirusiųjų miestu tapusį Echą. Siaubingiausia, kad būtent jis neperspėjo apie Ugurbado sugrįžimą. Ir dabar viskam galas… Bet kas jis, tas paslaptingasis Ugurbadas? Ir ar tikrai Makso sapnas pranašingas?..
