Ciklo „Virpėjimas“ trečioji knyga
Mums bučiuojantis buvo nesvarbu, kad vos prieš kelias valandas buvau vilkė. Nesvarbu, kad vos palikus šią akimirką mūsų laukė tūkstantis paspęstų žabangų. Svarbu buvo tik štai kas: besiliečiančios mūsų nosys, minkšta jo burna, maudimas manyje.
Kai sutiko Greisę, Semas buvo vilkas, o ji – mergina. Galų gale jis atrado būdą tapti vaikinu, ir jų meilė iš tolimo susidomėjimo virto tvirtu bendro gyvenimo artumu.
Pasakojimas taip ir turėjo baigtis. Bet Greisei nebuvo lemta likti žmogumi. Dabar ji yra vilkė. O Mersi Folso vilkus netrukus iššaudys per paskutinę didžiulę medžioklę.
Semas dėl Greisės padarytų bet ką. Bet ar vienas vaikinas ir viena meilė iš tiesų gali pakeisti priešišką, plėšrų pasaulį? Netrukus vieną tyrą akimirką susidurs praeitis, dabartis ir ateitis – tą akimirką bus sprendžiama, mirti ar gyventi, atsisveikinti ar likti amžiams.
