Maarja Kangro – (g. 1973) – estų poetė, prozininkė, vertėja, viena įdomiausių pastarojo dešimtmečio Estijos literatūrinio gyvenimo plėtotojų. Dėl skvarbaus ironiško požiūrio ji vertinama kaip viena kandžiausių savo kartos autorių.
Jos romanas „Stiklo vaikas” (Klaaslaps, 2016) yra unikalus kūrinys, parašytas remiantis autentišku dienoraščiu. Pagrindinė knygos tema – žmogaus biologinė saviraiška, su ja susijusios mintys ir išgyvenimai. Tačiau tai ne vien terapinė literatūra, autorės knyga yra sudėtingos ir savitos pasaulėjautos raiška – nuo intelektualių temų iki gilios atjautos kenčiantiems. Tai skaudžiai atviras pasakojimas, kaip išgyventi susidūrus akis į akį su nebūtimi. Autorė kvestionuoja žmogaus būties priežastis, jų esmę, svarstydama šiuos egzistencinius klausimus per skausmo ir netekties prizmę. Romanas yra itin nuoširdus, skaidrus, kalbėjimas – kandus, sąmojingas ir autoironiškas.
