Lukjanenko, Sergej – Prieš rytą (PFAF 323)

pagal |

Tai pasaulis, kuriame kai kurie žmonės žino Žodį ir jo dėka gali daryti neįtikėtinus dalykus. Princas Markusas žino Pirminį Žodį, kuris gali iš pagrindų pakeisti visą šio pasaulio egzistenciją. Tačiau šio Pirminio Žodžio gviešiasi ir Bažnyčia, ir Imperija ir Rosijos Chanatas…

Vaidoto recenzija:

♥♥♥♥♥ Tai romano Šalčio krantai” tęsinys. Niekaip nenoriu suprasti Lukjanenkos, kodėl rašo atskiras knygas, jei galėtų tą istoriją sudėti į vieną knygą. Turbūt čia toks papildomo pasipinigavimo būdas. Tęsinys toks pats nuotykinis su šiurpiausiais įvykiais ir laiminga pabaiga. Įdomiai suregzta istorija, lyg veiksmas vyktų viduramžiais, bet kartais kontekste ar pokalbiuose atpažįsti ir dabartinių laikų veikėjus. Bendrai, knygai duočiau ir didžiausią įvertinimą, bet palyginus su pirmąja dalimi, ji kiek blankesnė. Nežiūrint į visą tai, Lukjanenko dabar yra mėgstamiausias mano rašytojas.