Knygoje pateikiami romėnų filosofo Lucijaus Anėjaus Senekos (4 m. pr. Kr.–65 m. po Kr.) laiškai priskirtini viešųjų laiškų grupei. Nors juose minima daug realių asmenų, užsimenama apie asmeninius dalykus, Senekos laiškai nėra jo reikalų laiškai. Svarbiausias autoriaus siekis yra padėti gyventi ir mirti ne tik adresatui Lucilijui, bet ir amžininkams, ir tolimiems ainiams.
