Lindgren Astrid – Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo

Užsienyje (ne Lietuvoje) nežinia kodėl daugelis vaikų mėgsta bendrauti su išgalvotais draugais. Tėvai, savaime suprantama, nervinasi, kviečia psichologus, daužo vaikų galvas į sofos ranktūrius, norėdami, kad jų vaikas vėl būtų normalus. Astrida Lindgren – kieta vaikų literatūros rašytoja, pripažinta ir mėgstama daugybėje valstybių. Jos knyga „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“ leidžia pažvelgti į vaiko pasaulį kitu kampu. Kiekvienas vaikas uždaras, o jei jis dar neturi beisbolo lazdos, nelanko karatė kiokušin treniruočių ir dar yra mažas – ramybę ir palaimą randa tik savo susikurtam pasaulėlyje, su geriausiu įsivaizduojamu draugu. Šįkart tuo draugu tampa itin impozantiškas herojus – Karlsonas. Įdomus jis dar ir tuo, kad gyvena neįprastoje vietoje – ant stogo. Šis personažas – visiška Mažylio priešingybė. Jis savimi pasitikintis, išsisukantis iš bet kokių situacijų ir dar turi viena kiečiausių privalumų – propelerį ant nugaros, kurio dėka Karlsonas lyg raketa nardo tarp Stokholmo priemiesčio stogų.

Šiek tiek apie siužetą. Mažylis buvo gyvenimu nusivylęs vaikis, kurio svajonė – šuo – nežadėjo greit išsipildyti, nes motina greičiausiai nenorėjo, kad tas bjaurus padaras sugadintų jos persiškus kilimus. Tada į jo kambarį įsiveržia vienas pagrindinių personažų – Karlsonas – ir užsimezga tvirta, tačiau Mažylio gyvybei pavojinga draugystė. Kadangi Karlsonas turi neeilinę fantaziją, Mažylio gyvenimas įgauna naujų spalvų. Kadangi šią knygą sudaro trys dalys, kurios Švedijoje buvo leistos kaip trys atskiros knygos, tai apie pirmąją dalį viskas.

Antrojoje dalyje Mažylis susitinka su Karlsonu po vasaros atostogų. Čia į siužetą įleidžiamas dar vienas visiškai naujas ir įdomus personažas – auklė Freken Bok. Ši pagyvenusi moteriškė iš pradžių tampa Mažylio siaubu baubu, tačiau antrosios dalies pabaigoje užsimezga visai normalūs diplomatiniai santykiai.

Trečiojoje dalyje susipažįstame su dar vienu tipišku švedu. Irzlus, viskuo nepatenkintas dėdė Julijus gadina Mažyliui gyvenimą įvairiais būdais, tačiau įsikišus Karlsonui, siužetas padaro netikėtą vingį – knyga baigiasi Freken Bok ir Julijaus vedybomis.

Galbūt šiek tiek liūdna, kad istorija nutyli, koks tolesnis Mažylio gyvenimas, tačiau greičiausiai to ir nereikia. Svarbiausia, kad jis nugalėjo savo kompleksus, padedamas įsivaizduojamo draugo.

Vaikystėje ši knyga man buvo viena įdomiausių. Skaičiau ją ir būdamas šešiolikos. Ir visada pavykdavo rasti ką nors naujo, įdomaus ir tinkančio mano amžiaus jaunuoliui. Tiesa, knyga galbūt būtų mažiau įdomi mergaitėms, juk čia beveik nefigūruoja moteriškasis pradas (Freken Bok nesiskaito, nes ji jau klimakso ištikta senė). Kad ir ką bekalbėtum apie šią knygą, faktas, kad ji kelia nuotaiką. Kiekvienas skaitytojas turėtų rasti joje iš ko pasijuokti. Man visada juokingiausios buvo situacijos su dviem vagimis File ir Rule.

Žodžiu, nebloga knyga, skirta jaunesniojo amžiaus vaikams, bet tinka ir suaugusiems.