Idlina laukia dienos, kai visi jaunuoliai iškeliaus iš rūmų ir ji ramiai galės atsidėti karalystės valdymui. Tačiau mamos liga ir brolio dvynio pabėgimas iš rūmų apverčia jos planus aukštyn kojom. Mergina suvokia nebenorinti likti viena ir svajoja apie laimingą Atrankos pabaigą, tokią, kokią prieš dvidešimt metų patyrė jos tėvai. Kartu ji trokšta karalystės gyventojų palankumo, kurio, priešingai nei tėvai, stokoja. Valdinių akyse Idlina tėra išlepinta ir išdidi princesė, nesidominti paprastų žmonių gyvenimu. Ar jai pavyks pakeisti tokį jų požiūrį, ar ledinę valdovės širdį ištirpdys bent vienas vaikinas?
