„Gera knyga. Aukščiausios klasės meistrystė niekur nedingus. Labai gera pirmoji dalis. Kai skaitai, atrodo, kad žaidi kaladėlėmis ir kiekvieną kartą nežinai, kokį užrašą atversi ant kaladėlės šono: „ešafotas“, „pjausčiau salierus“, „tomas sojeris“, „merginos kurios vakar pamiršo pėdkelnes“, „iš karstų vėjas išpūtė vinis“… Paskui susidaro įspūdis tokio trūkčiojančio gyvenimo tinklo, kuris ir pats praplyšta, ir pats susilopo bei gaudo drumstuose vandenyse nežinia ką (čia pats fainumas).
Antroji dalis lengvėlesnė (bet gerai, kad ji yra, nes sudaro kontrastą pirmajai). Ji pagyvina, paįvairina Kęstučio Navako knygą ir jo kūrybą apskritai – Navakas įsilies ir į lietuviškųjų haiku upę…“. Alfonsas Andriuškevičius
