Už durų stovėjo dvi keistos būtybės kiaušinio formos galvomis ir žaliais it pelkių pabaisos veidais. Visi daiktai ir gyvūnai, kurie buvo susirinkę paklausyti mano istorijų, bematant dingo. Jie skubiai išsislapstė, lyg būtų kažko smarkiai išsigandę. Kas po lova, kas į spintą, kas dar kur. Tuo tarpu man, kad ir kokios keistos būdamos, šios būtybės pasirodė visai nebaisios ir net kažkur matytos.
Žinoma, matytos! Juk tai – marsiečiai, kuriuos Kęstutis Kasparavičius nupiešė ir aprašė vienoje iš savo trumpų istorijų. Jie – nei daiktai, nei gyvūnai, kaip ir kiaušiniai, kalnas,grybai, sniego senis… Tačiau istorijos apie juosne mažiau nuotaikingos ir stebinančios.
