Paskutinis amerikiečių rašytojo Kento Harufo (1943–2014) romanas „Mūsų sielos naktyje“ – meilės istorija.Tai pasakojimas apie tai, kaip gražiai senti ir apie dviejų pagyvenusių žmonių draugystę ir artumą.
Edė Mur ir Luisas Votersas daugybę metų kaimynystėje gyvenantys Holto miestelio senbuviai. Jie abu vienui vieni – Edė palaidojo vyrą, Luiso žmona mirė. Įkopus į aštuntą dešimtį liko tik slegianti namų tyla ir stiprėjantis vienatvės jausmas.
Vieną vakarą Edė aplanko Luisą su neįprastu pasiūlymu. Ji kviečia jį kartais ateiti pas ją naktį kartu pamiegoti. Jokių intymių prisilietimų, jokio sekso – geismas, regis, seniai paliko senstančiųjų kūnus. Edė nori bemiegėmis naktimis jausti šalia šilumą ir… su kuo nors pasikalbėti.
Taip pamažu užsimezga paguodą teikianti draugystė. Deja, ne visiems ji atrodo priimtina…
Romanas „Mūsų sielos naktyje“ sugrąžina į grožinę literatūrą laimę. Tai ne seksualinis pasitenkinimas, ne prizas už ambicingumą, ne ekstazė ir ne nušvitimas. Laimė – tai nuoširdžios, žmogiškos, kasdieniškos pilnatvės jausmas.
Paskutiniame Kento Harufo romane nėra dirbtinumo. Jis nuoširdus ir tikras. Kaip gyvenimas. Tai pasakojimas apie tai, kas iš tikrųjų svarbiausia pasiekus paskutinę gyvenimo stotelę. Stoiška romano veikėjų laikysena pasitinkant gyvenimo saulėlydį – tai odė žemiškai laimei ir gyvenimo laisvei. Pagal šį Kent Haruf romaną 2017 m. sukurtas to paties pavadinimo filmas, kuris Venecijos kino festivalyje susilaukė kritikų ir žiūrovų pripažinimo. Pagrindinius vaidmenis jame atliko Robertas Redfordas ir Jane Fonda.
„Visa Kent Haruf kūryba – puiki proza, tačiau šiame paskutiniame romane esama kažko daugiau. Daugelis jo romanų buvo apie laimės gaudynes, o šiame didžiausias dėmesys skiriamas dabarties skleidžiamai šviesai.“
The Guardian
„Šio romano tonas, lyginant su ankstesniais rašytojo kūriniais, švelnesnis, jame daugiau melancholijos. Tačiau čia kartojama mintis, kad paprastose kasdienybės detalėse esama gilios prasmės – skaitytojai tikrai bus už tai dėkingi.“
The New York Times
„Mūsų sielos naktyje“ kalba apvalytais iki pirmykščio grynumo žodžiais – didelę kūrinio dalį sudaro skyrybos ženklais neišskirti dialogai, o pasakotojo pastabos tėra faktai be vertinimo. Paėmus atskirai, kiekviena eilutė gali pasirodyti blanki, tačiau pasinėrus į romano gelmę supranti istorijos gylį.“
Washington Post
Iš anglų kalbos vertė Regina Chijenienė
