[…] Šią draminę trilogiją laikyčiau savotišku nacionaliniu epu ar mitu apie mūsų pradžią, apie tuos pagrindinius elementus, iš kurių išaugo, nuo kurių ir prasidėjo tai, ką vadiname Lietuva: valstybės kūrimas („Mindaugas“), rašto ir knygos kūrimas („Mažvydas“), gėrio ir grožio, dvasinių žmogaus idealų statyba („Katedra“).
Draminė apysaka „Daukantas“, šioje knygoje pateikiama kaip epilogas, tarsi susumuoja, „uždaro“ trilogiją, pabrėždama pagrindinę jos problematiką ir rūpestį: tautos, valstybės, laisvės, kalbos, istorijos, dvasinės patirties likimas vakar ir šiandien. Vadinasi, ir rytoj.
AUTORIUS