Juozas Tumas-Vaižgantas — Dėdės ir dėdienės

Apysaką „Dėdės ir dėdienės“ Vaižgantas parašė, jau turėdamas nemažą
kūrybinio darbo patirtį. Tai vienas geriausių jo kūrinių.

Rašytojo
sumanymas buvo parodyti sodžiaus žmogaus širdies švelnumą, būdo gerumą
ir galų gale nelaimingą jo dalią.

Apysakos veikėjai negali atskleisti
geriauių savo ypatybių, nors juose glūdi didelis žmoniškumas, taurumas,
dvasingumas.