„Martynas Mažvydas Vilniuje” (1976) buvo vėl J. Kralikausko žingsnis romanų kelyje. Šio žanro „Draugo” konkursą laimėjusį veikalą būtų galima pavadinti romantizuota biografija, nors jame atpasakojama viena dalelytė – Mažvydo buvojimas Vilniuje tuo metu, kai ten darbavosi kolegijoje Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis, J. Zablockis, kai Lietuvą pasiekė užlūštanti humanizmo ir protestantizmo banga. Kai neišvengiamai turėjo gimti religijos mokymui lietuviška knyga, idant atremtų krašto polonizaciją. Bet tiek drumstos epochos rietenų pavaizdavimas, netgi Martyno Mažvydo gyvenimo aprašymas (tolesni jo gyvenimo įvykiai darosi nebesvarbūs) yra veikalo centre, kiek Kralikausko noras perprasti ir perteikti skaitytojui priežastis, paskatinusias Mažvydą tapti lietuvių dvasininku, apleistos tautos ganytoju.
