Nuostabus pasakojimas apie atkaklumą ir švelnumą, šiltą žmonių tarpusavio ryšį bei drąsą mylėti po netekties.
1916-ieji, Prancūzija. Nenutrūkstama vokiečių artilerija suginė Šampanės regiono gyventojus į rūsių prieglobstį. Tačiau gyvenimas nesustojo: drąsios ir ryžtingos moterys, naktimis palikusios saugią priebėgą ir nurinkusios saldžiųjų vynuogių derlių, toliau gamina šampaną. Vis dėlto putojantis gėrimas – ne vienintelė šių vėsių, tamsos gaubiamų rūsių saugoma paslaptis…
Prabėgus daugybei dešimtmečių, darbdavys išsiunčia Rozaliną Akostą į Šampanės regioną pasirašyti sutarčių su keletu šampano namų. Nors, tiesą sakant, Rozalinos nedomina nei šampanas, nei Prancūzija. Po netikėtos vyro mirties moteris ne tik neteko gyvenimo džiaugsmo, bet ir noro imtis kokios nors veiklos. Vis dėlto, kai atsitiktinai į rankas patenka pluoštelis Pirmojo pasaulinio karo laikus menančių laiškų, Rozalina įsitraukia į kadaise Šampanės požemiuose virusį gyvenimą ir priartėja prie dešimtmečių dulkėse nugulusios paslapties… Kas žino, galbūt ir pati ras būdą, kaip vėl pamilti gyvenimą?
Knygoje kaip gyvenime – liūdesys ir laimė eina greta, o gyvenimo kelyje lydi bei palūžti neleidžia nuoširdūs draugai ir artimos sielos.
