Septynios ar aštuonios Stelos Fortūnos mirtys

Kvapą gniaužianti vienos šeimos saga, kuri aprėpia viską: varginančią, bet spalvingą pietų italų kasdienybę, emigraciją nuo Kalabrijos iki Konektikuto, amerikietiškąją svajonę, bėdas, paslaptis ir sudėtingus šeimos narių tarpusavio ryšius. O visų šių likimo verpetų centre – nuolatinė, kartais protu nesuvokiama ir nuožmi vienos moters kova su savąja lemtimi.
Mirtis visuomet buvo Stelos Fortūnos gyvenimo dalis. Pačios paprasčiausios situacijos – pavyzdžiui, baklažanų kepimas ar kiaulių šėrimas – baigdavosi kraują stingdančiom pasekmėm, kažkodėl nuo pat vaikystės Stela dažniau nei kiti atsidurdavo prie gyvenimo ir mirties slenksčio. Prietaringa mergaitės motina buvo įsitikinusi: neapsieita be tamsiosios jėgos įsikišimo.
Graži ir protinga, įžūloka ir nepalenkiama Stela augo mažame Italijos Kalabrijos regiono kaimelyje kartu su jaunesniąja seserimi Tina ir kaip mokėdama ją saugojo nuo žiaurios realybės. Stela visa širdimi geidė laisvės ir nepriklausomybės – svajojo apie tokį gyvenimą, kokiam stereotipinė italų šeima
priešinasi kaip tik įstengia.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Fortūnoms emigravus į Ameriką, Konektikuto valstiją, prasideda naujas šeimos gyvenimo etapas. Savo vietos priešiškame naujame pasaulyje ieškojimas, artimiausių žmonių klaidos, nuodėmės ir sielos žaizdos, nesantaika tarp seserų senatvėje ir, žinoma, nuolatinis Stelos flirtas su mirtimi.
Konektikuto valstijoje gimusi ir gausioje italų šeimoje užaugusi Juliet Grames nuo pat vaikystės buvo apsupta knygų. „Septynios ar aštuonios Stelos Fortūnos mirtys“ – debiutinis romanas, tai beletrizuota jos močiutės gyvenimo istorija.

Debiutinis Juliet Grames romanas „Septynios ar aštuonios Stelos Fortūnos mirtys“ – tai pasakojimas apie sunkią JAV imigrantų dalią ir milžiniškas pastangas įsitvirtinti naujoje šalyje, apie gimtosios saulėtosios Kalabrijos papročius ir Konektikuto amerikietiško gyvenimo kasdienybę.

Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, Stelai Fortūnai mirtis visuomet buvo neatsiejama jos gyvenimo dalis – nuo pat vaikystės ją persekiojo keisti su mirtimi susiję nutikimai. Kad ir ką ji darytų – keptų baklažaną ar šertų kiaules, – viskas galėdavo baigtis mirtimi. Net mergaitės motina buvo įsitikinusi, kad jos duktė - prakeikta.

Nedideliame Kalabrijos kaimelyje Stela visada buvo kitokia – graži ir protinga, tiesmuka ir šalta. Gebėjimas atsispirti gyvenimo negandoms jai ypač praverčia, kai reikia apginti silpną jaunesnę sesutę Tiną. ačiau tai nepatinka jos Antonijui, Stelos ir Tinos tėvui, kuris tikisi iš moterų tik paklusnumo. Šeimos moterų džiaugsmas - kai Antonijaus nėra namuose.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Fortūnų šeima išvyksta į Ameriką. Čia seserys Tina ir Stela turi suremti pečius, kad atsilaikytų prieš naująjį pasaulį. Deja, netrukus Stela supranta, kad visos jos pastangos išlikti bevaisės, nes šeima negali užtikrinti jai svarbiausio dalyko – laisvės.

Šiandienos Konektikute vienas iš šeimos narių pasakoja sielvartingą Stelos istoriją. Kodėl anksčiau tokias artimas Tiną ir Stelą šiandien skiria praraja?

Galbūt ši vienos šeimos istorija, bus pažįstama tūkstančiams išeivių ir jų artimųjų – ne tik italams, bet ir lenkams, vokiečiams, airiams ir, žinoma, lietuviams. Juliet Grames vengia idealizuoti naujakurių gyvenimą ir griauna Naujojo pasaulio "rojaus“ įvaizdį. Rašytojai svarbu parodyti, su kokiais sunkumais svečioje šalyje susiduria imigrantai ir kokį kelią jiems tenka nueiti.

Knygos autorės Juliet Grames biografijoje rasime daug su romano siužetu sutampančių detalių – ji gimė Konektikute, italų išeivių šeimoje, dirbo redaktore „Soho Press“ leidykloje.

„Romanas neapverčia žemės aukštyn kojomis, tačiau sukuria properšą, pro kurią saulė apšviečia vienos šeimos likimą.“
Washington Post

„Stelos Fortūnos istorija – tai paminklas moterims, kovojusioms prieš lyčių stereotipus, ir istorija apie imigrantus, bandančių surasti pusiausvyrą tarp senų įsitikinimų ir naujų gyvenimo sąlygų naujoje šalyje.“
The Straits Times

Iš anglų kalbos vertė Ina Rosenaitė