Jonas Mačiukevičius, rašydamas laiškus mirusiai motinai, sukūrė publicistinį himną brangiausiam žmogui – Motinai. Skaudžios netekties akimirką rašomi žodžiai negali būti sumeluoti, paviršutiniški, banalūs. Autorius, rašydamas savo mirusiai motinai, sugebėjo žodį pakylėti virš asmeniškumų, todėl knyga įgavo visuotinumo prabą, ji tarsi skirta visoms gyvoms ir jau mus palikusioms Motinom ir leidžia suvokti, ko mes netenkame, netekę artimiausių žmonių. Knygos dvasią gerai apibūdina šis ketureilis: Palaimink, Dieve, kalnelį neaukštą – Kiekvieną žiedelį, medelį ir taką… Prie Motinos kapo gyvenimas aušta. Gyvenimas temsta prie Motinos kapo.
