Skaudžiai išgyvendamas artimo žmogaus netektį, meno istorikas Maksas Mordenas sugrįžta į vieną pajūrio kaimelį, kur kadaise vaikystėje su tėvais leido atostogas.
Aną seniai praėjusią vasarą Greisų šeimyna pasirodė tartum visai iš kito pasaulio. Ponas ir ponia Greisai, pasaulietiški, laisvi ir atviri, buvo visai nepanašūs į kokius nors anksčiau Makso pažinotus suaugusiuosius. Bet jo bendraamžiai, Greisų dvyniai — nenuorama nebyliukas Mailzas ir ugninga, gundanti, amžinai nenuspėjama ir tiesmuka Chlojė — labiausiai pakerėjo Maksą. Diena iš dienos jis stebėjo dėmesį traukiančią šeimą, atkakliai siekė susipažinti su šiais „ypatingais“ vaikais ir pagaliau tapo jų artimu draugu. Tragiškas tos įsimintinos vasaros įvykis iš esmės pakeitė Greisų gyvenimą, o Makso Mordeno atmintyje visam laikui paliko slogią, liūdesio kupiną dieną, „kai išėjo dievai“.
Nuostabu… „Jūros“ įtaiga, neįprastumas ir širdį veriantis grožis — stebuklingi.
The Washington Post Book World
Banvilis rašo pavojinga bei aiškios tėkmės proza ir turi ypatingą talentą įžvelgti žmonių sielas.
Don DeLillo
„Jūra“ suteikia nepaprastų apmąstymų apie mirtingumą, sielvartą, vaikystę ir atmintį… Išties puiki.
USA Today
Perlas… Jūra yra kiekviename puslapyje, nepaliaujamas jos bangavimas aidu atsiliepia prozos kadencijose. Šį romaną ne tik paprasčiausiai reikia perskaityti. Būtina jį ir išgirsti, nes šis garsas svaigina… Kerintis meno kūrinys.
The Philadelphia Inquirer
Bukerio premiją pelniusio Banvilio romano kalba žavinga. Kritikai dažnai lygina įtaigų ir sudėtingą jo vaizdingumą su Nabokovo kūryba. Būtent nepaprastas kalbos grožis leidžia skaitytojui iškęsti nemalonius personažus ir istorijas, kurias autorius perteikia — pradedant žiauriais žmonėmis ir baigiant abejingomis mirtimis. Šiame pasakojime apie brendimą ir nesuprantamą netektį Banvilis savo žodžių šviesa mus nuveda prie Airijos kranto uolų ir tamsių bangų. Bet palieka mus ten suvokti tamsą ir atminties tiesą — net jeigu tie prisiminimai skiriasi nuo to, kas iš tikrųjų įvyko.
Bookmarks Magazine
