John Banville (g. 1945) – vienas žymiausių šiuolaikinių Airijos rašytojų. Išgarsėjo istoriniais romanais apie mokslininkus: „Daktaras Kopernikas” (1976), „Kepleris” (1981), „Newtono laiškas” (1982). Pasaulinį garsą Banville pelnė romanas „Parodymų knyga” (1989). Pasak žinomo amerikiečių rašytojo Dono DeLillo, tai „iškilus literatūros kūrinys, kuriame kiekviena grakšti akimirka tyliai sprogsta, atskleisdama viduje glūdintį žudikišką tviskesį.” Ne tik dėl savo tematikos – intelektualaus žmogžudžio išpažintis, – bet ir dėl rafinuoto stiliaus šis romanas kartais lyginamas su Vladimiro Nabokovo „Lolita”. Aikštingo charakterio dailės gerbėjas per savo atsainų švaistūnišką gyvenimo būdą suklumpa: norėdamas grąžinti šeimą žlugdančią skolą, iš privačios galerijos vagia paveikslą ir žiauriai nužudo pasipainiojusią tarnaitę, – visa tai aprašyta su trilerio elementais, o moralinis matmuo primena dostojevskiškus rūpesčius. Be to, pasakojimas kupinas universalių egzistencinių „būvio šioje žemėje” įžvalgų.
