Johan Huizinga (1872-1945) — Nyderlandų kultūros istorikas, Vakarų Europos viduramžių ir Renesanso kultūrų tyrinėtojas. Knyga „Viduramžių ruduo“ (1919), atskleidusi naują požiūrį į viduramžius, išgarsino Huizingą visame pasaulyje.
Čia mėginama į keturioliktąjį ir penkioliktąjį šimtmetį pažvelgti ne kaip į Renesanso pradmenis, o kaip į viduramžių pabaigą, kaip į medį, apkibusį pernokusiais, visiškai susiformavusiais ir subrendusiais vaisiais. Išvešėjimas senų, varžančių mąstymo formų, gaubiančių gyvą idėjos branduolį, turtingos kultūros vytimas ir stabarėjimas, — štai koks pagrindinis šių puslapių turinys. Rašant šią knygą, žvilgsnis buvo įsmeigtas tarytumei į vakaro dangaus gelmes, — tačiau tas dangus buvo kruvinai raudonas, apsunkęs ir nykus nuo švino pilkumos, apgaulingai švytįs variu.
