– Mes visi sugedę. Visi ligi vieno. Mums reikalingos mūsų ydos, lūžiai, įtrūkiai.
– Tikrai? – paklausiau.
– Be abejo. Kaip kitaip į vidų patektų šviesa?
„Trys tiesos apie Elsę“ – tai detektyvinė istorija, nutikusi „Vyšnių sodo“ senelių namuose.
Apie Elsę reikia žinoti štai ką:
1. Ji yra geriausia mano draugė.
2. Ji visada tiksliai žino, ką pasakyti, kad pasijusčiau geriau.
3. Trečia tiesa… jai gali prireikti ilgesnio paaiškinimo.
Aštuoniasdešimt keturių metų Florensė gyvena „Vyšnių sodo“ senelių namuose. Gulėdama ant grindų ir laukdama, kol kas nors padės jai atsikelti, ji ima svarstyti, kas gi tas žavus naujasis šių namų gyventojas. Ar jis tikrai tas, kuo dedasi esąs? Mat jis labai panašus į vyrą, kurį Florensė buvo sutikusi prieš šešiasdešimt metų ir kuris, neabejotinai, mirė dar 1953-aisiais.
Atvykėlis pažadina Florensės ir Elsės prisiminimus ir dvi geriausios draugės ima baimintis, kad išaiškės didžiausia jų jaunystės paslaptis…
Užvertę paskutinį šios knygos puslapį, atsiminkite štai ką:
1. Žmogiškumas yra tai, kas jungia mus visus.
2. Mes visi esame vertingi: nesvarbu, ilgai ar trumpai gyvename, pasaulis yra kitoks, nes esame čia.
3. Net ir pats tyliausias gyvenimas gali turėti garsiausią atbalsį.
Knygai autentiškumo suteikia pačios Joannos Cannon patirtis – anksčiau rašytoja dirbo psichiatre. Jos aprašomi veikėlai ne tik įdomūs, bet ir sukelia empatiją. Už Cannon rašomų žodžių slepiasi visi senatvės vargai – pavargęs kūnas, silpstantis protas ir skausminga vienatvė.
Joanna Cannon knygos susilaukė sėkmės ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir už jos ribų. Gimtojoje šalyje jos tapo „Sunday Times“ bestseleriais, o pirmojo romano parduota per 300 tūkst. egzempliorių. Autorės kūryba publikuota 15 šalių. Autorė per savo gyvenimą išbandė įvairius darbus – penkiolikos metusi mokyklą, ji dirbo barmene, šunų prižiūrėtoja, maisto pristatymo į namus įmonėje. Tačiau sulaukusi trisdešimties, Cannon vėl kibo į mokslus, baigė psichiatrijos studijas ir tapo gydytoja. Marga gyvenimiška patirtis ir psichologijos žinios padeda rašytojai kurti įtikinamus ir gilius veikėjų portretus, austi intriguojančią pasakojimo giją.
„Trys tiesos apie Elsę“ ir toliau atspindi autorės domėjimąsi paprastų žmonių tragedijomis, kurios slepiasi po ramios kasdienybės šydu. <…> Jautrus ir verčiantis susimąstyti romanas kviečia pažinti skausmingą tiesą, kurią kartais slepiame patys nuo savęs.“
The Guardian
„Galų gale, šiam romanui neįmanoma atsispirti. <…> Viskas, ką dabar turi padaryti autorė – sukurti trečią romaną, kuris pranoktų šią knygą.“
Independent.ie
Iš anglų kalbos vertė Viktorija Uzėlaitė
