Poetė ir novelistė Joana Danutė Žilaitytė yra parašiusi puikių eilėraščių, ypač paskelbtų rinkinyje „Tyliu tavo tyla“, eilėraščių, vertų Federico Garcķjos Lorcos plunksnos, sakytum, tai būtų geri vertimai – tokios giminingos tų eilėraščių intonacijos, struktūros bei komponavimo principai. Tokių eilėraščių yra ir knygoje „Rožės paklausk“: „Vasara./Kvepia medus ir gėlės“ (p. 185), „Žalioje pievoje/raudonos aguonos“ (p. 188), „Žiūri aklas vaikas/į žydinčias alyvas“ (p. 195), „Baltoj mėnesienoj/paukščiai gieda“ (p. 245). „Rožės paklausk“ – knyga, kurią sukūrė subtili novelistė, taupaus miniatiūrų žodžio meistrė, poetė ir, mano galva, talentinga dailininkė. Manding, niekas neužginčys, kad knygos viršelio iliustracija – nepaprastai gyva, aštri ir gyvastinga.
