XVI a. pradžioje, kai Mikalojus Kopernikas, astronomas, gydytojas ir kanauninkas, darbavosi įvairiose mokslo srityse, virš Lenkijos kaupėsi grėsmingi debesys. Vokiečių ordinas stojo į paskutinius mūšius, Europos karaliai ieškojo naujų sąjungininkų, Reformacija ardė Bažnyčios pagrindus… Tais sumaišties metais Kopernikas sugriauna Ptolemajo ir Aristotelio sukurtas teorijas, tuo užsitraukdamas Bažnyčios nepalankumą.
Vis dėlto, nors ir patyręs nesėkmių, mokslininkas nepraranda drąsos ir siekia taurių tikslų. Knyga mokslinio turinio, bet sklandaus stiliaus, lengvai skaitoma, neperkrauta nuobodžių smulkmenų. Puikiai susipažinęs su to meto dokumentais, rašytojas nepalieka nuošaly nė menkiausios turiningo Koperniko gyvenimo kertelės.
