Gerbiama ir pripažinta rašytoja Elizabeta Kostelo keliauja po pasaulį ir skaito pranešimus. Į septintą dešimtį įkopusi moteris kelia klausimus, ar dar prasmingas realistinis pasakojimas, ar siaubingiausiais pavidalais blogį vaizduojanti literatūra pasiekia taurų tikslą, ar rašytojas turi prisiimti atsakomybę už savo idėjas…
Moteris ne tik gvildena skausmingas erotines patirtis ir polemizuoja su praeities rašytojais ar mąstytojais, kartu ji pasakoja ir istoriją moters, kuri, dar būdama jauna, parašė bestseleriu tapusį romaną „Namas Eklzo gatvėje“, atnešusį jai šlovę, kurios užkrautą naštą ji turi nešti ir šiandieną.
Tačiau visa šlovės burbulas sprogsta kaskart užlipus ant pakylos ir stojus prie mikrofono. Nors visas pasaulis mano ją pažįstąs dėl dešimtmečių senumo romano, pati Elizabeta jaučia, kad jos pažiūros pakito. Ji klausia savęs, kas yra tas mūsų vidinis „aš“, kuris kisdamas išlieka visada tas pats?
Be Elizabetos, romane pasakojama apie motinos šešėlyje augusį sūnų, kuris ilgą laiką jautėsi nereikalingas, tačiau šiandien ima suvokti moters talento didybę. Kartu jis mato, kad jo motina sensta. Ji nutolusi ir nuo savo sesers katalikų vienuolės Blanšos, kuri dirba ligoninėje Afrikoje. Jų susitikimas po daugelio metų – atsakymo, ar humanitarika padeda suvokti buvimo žemėje prasmę, paieškos.
J. M. Coetzee – vienas žinomaiusių šiuolaikinių rašytojų, o jo knyga „Elizabeta Kostelo” neįprasto žanro kūrinys. Neaiški riba, kur baigiasi grožinis tekstas ir prasideda eseistika – filosofiniai svarstymai, istorijos kataklizmų ar pasaulėžiūros klausimai, pačios Elizabetos Kostelo vidinė drama. Rašytojas ištrina ribą tarp fikcijos ir šio pasaulio. Kartais herojės lūpomis prabyla pats Coetzee, o kiti romano herojai tampa jo pašnekovais ir įgarsina oponuojančią publiką.
Iš Pietų Afrikos kilęs ir Australijoje gyvenantis John Maxwell Coetzee (g. 1940) – vienas geriausiai žinomų šiuolaikinės literatūros vardų. Du kartus pelnęs „Man Booker“ premiją ir tapęs Nobelio premijos laureatu romane „Elizabeta Kostelo“ rašytojas beletristine forma kelia pačius opiausius dabarties klausimus.
„Paprasčiausia būtų teigti, kad „Elizabeta Kostelo“ tėra dar vienas „idėjų romanas“, kuriame mąstymas užgožia jausmus. Vis dėlto ši knyga – vienas geriausių Coetzee kūrinių – dega kūrybiškumo aistra.“
The Independent
Vertėja iš anglų kalbos Rasa Drazdauskienė
