Rašytojas apsigyvena garsiame, tačiau griūvančiame viešbutyje „Grand Hotel Europa“, norėdamas skirti sau laiko apmąstyti, kodėl sužlugo jo santykiai su Klėja, kurią jis įsimylėjo Genujoje ir su kuria persikėlė gyventi į Veneciją. Jis rekonstruoja įtraukiančią jų meilės istoriją masinio turizmo laikais, prisimindamas jųdviejų keliones į Maltą, Palmariją, Portovenerę ir Činkve Terę bei jų nuotykių kupinas paskutinio Karavadžo paveikslo paieškas. Tuo tarpu jį vis labiau užburia „Grand Hotel Europa“ paslaptys ir jis vis labiau susisaisto su įstabiais veikėjais, gyvenančiais viešbutyje ir menančiais elegantiškesnius viešbučio gyvavimo laikus, tačiau globalizacija ima veržtis ir į šią, regis, laike sustingusią vietą. „Grand Hotel Europa“ yra didis Iljos Leonardo Pfeijfferio romanas apie Senąjį žemyną, kur praeities tiek, kad ateičiai nebelieka vietos, ir kur realiausias ateities perspektyvas teikia turistinis praeities eksploatavimas. Tai teatrališka ir lyriška knyga apie Europos tapatybę, nostalgiją ir eros pabaigą, kurioje daug netikėtų siužeto posūkių, humoro, ironijos ir žaismo. Poetas ir rašytojas Ilja Leonardas Pfeijfferis (g. 1968), vienas savičiausių šiuolaikinės literatūros didmeistrių, pelnė pripažinimą išleisdamas keliasdešimt knygų, iš kurių žymiausiomis laikomi romanai „Grand Hotel Europa“, „La Superba“, poezijos rinktinė „Idilės“, autobiografinis romanas „Laiškai iš Genujos“. Rašytojas gyvena ir dirba Genujoje.
