Vos scenoje nusileidžia uždanga ir salę palieka paskutinis žiūrovas, operoje ima dėtis neįtikėtini dalykai. Čia užverda pavojų bei nuotykių kupinas gyvenimas, įvykiai veja vieni kitus, nes tai teatras – įstabiai paslaptinga vieta, kurioje kaskart įvyksta stebuklai.
Herkus Kunčius
„Kartą operoje“ – tai žaisminga žinomo lietuvių rašytojo Herkaus Kunčiaus literatūrinė fantazija apie operos pasaulį: ne tik apie ją kuriančius žmones ir jos užkulisius, bet ir kviečiantis pamąstyti, ką reiškia operos žanras šiandienos visuomenėje. Ir tai autorius atskleidžia, kurdamas komišką situaciją – spektaklio „Paukščių takas“ fiasko.
Kūrinyje veikia spalvingi, šaržuoti personažai – ne tik žmonės, bet ir personifikuoti gyvūnai, kurių pagrindinis – operos pastato gyventojas Pacukas. Jis tampa savotišku mediumu, reginčiu užkulisių situaciją ir perteikiančiu ją skaitytojams, bet ne kaip stebėtojas, o kaip aktyvus veiksmo dalyvis.
Svarbiausia čia – ne pramoginė, o pažintinė istorijos funkcija: patraukliai papasakoti apie operą, nuo kurios šiandieninis jaunimas dažnai yra gerokai nutolęs. Tekstą papildo žaismingos dailininkės Mortos Griškevičiūtės iliustracijos.
…Aptilus žiūrovų šurmuliui ir užgesus salėje šviesoms, į orkestrinę įslinko susikaupęs dirigentas Modestas. Baikščiai linktelėjęs vadovams, pakėlė orkestrą. Dar nenutilus žiūrovų plojimams, davė ženklą vėl visiems susėsti. Akimirką luktelėjęs, dirigentas iškėlė rankas. Sustingęs mirtinoje tyloje, pagaliau energingai mostelėjo batuta.
