Green, Simon R. – Sėlinanti mirtis: Karas I

pagal |

Imperijos pašonėje lyg nuodingas spyglys styrojo Miglų pasaulis, šaltas ir nesvetingas, o jame gyveno išdavikai, pabėgėliai esperiai, nusikaltėliai ir visokiausi niekšai. Imperija ketino su jais susidoroti ir priversti paklusti. Vietiniai gyventojai nepasidavė. Jie sulaukė Imperijos priešų — sukilėlių paramos. Slapta į Miglų pasaulį atvyko Ovenas Detstalkeris ir jo bičiuliai: Heizel, Džekas Randomas, esperė Dženė Psicho ir kiti. Jų laukė sunki ir ilga kova ne tik su imperijos atsiųstais žudikais, bet ir su savo pačių ydomis bei blogybėmis. Beprotybės labirintas daugelį iš jų buvo pakeitęs, suteikęs savybių, kurios nebūdingos žmonėms. Sutelkę valią ir įtempę jėgas, jie įveikė Imperijos slaptą ginklą — Legioną, kurį maitino tūkstančių žuvusių esperių protai.
Apgynę Miglų pasaulį, jie išskrido į Malonumų planetą, dabar vadinamą Kraujo lauku, ieškoti ten dingusio Imperijos mokslininko, žinojusio daug paslapčių. Jie tikėjosi mokslininką rasti anksčiau už Imperijos atsiųstą įgulą.
Juos pasitiko tyli ir rami planeta, be jokių gyvybės ženklų. Jų laukė keisti, netikėti, žiaurūs nuotykiai, pareikalavę daug drąsos ir jėgų.