Vermachto 132-osios pėstininkų divizijos kareiviai 1941 m. įžygiavo į Rusiją tvirtai tikėdami, jog leidžiasi į didelį Kryžiaus žygį. Nuo jaunystės mokyti, kad jų pareiga išlaisvinti pasaulį iš bolševizmo grėsmės, ir naiviai tuo įtikėję, jie ryžtingai traukė į Rytus. Po ketverių metų šios smarkiai išretintos divizijos kariai, vos dengiami suplyšusių uniformų ir besimaitinantys rūpestingai normuojama arkliena, pasidavė sovietų armijai. Autorius, šios divizijos grandinis, vėliau leitenantas, vaizduoja savo kovos kelią Rytų fronto arenose – Kryme, prie Leningrado, Kurše.
