Ši poetiška pasaka apie vardus, kuriuos turime prisijaukinti, ir apie pravardes. Apie tuos, kurie laukia ir tikisi. Apie meilę, trapias svajones ir pirmąjį bučinį. Jo herojai jau seniai suaugę, bet vis dar nuklysta į svaigias vaikystės pievas, vis dar ieško kadaise pabėgusio savo kelio. Tereikia lyg burtažodį ištari: „Kai aš buvau mažas vaikas…“ – ir pasaka atveria savo vartus.
