“Religijotyros objektas – religijos. (…) Religijos gimsta, skleidžiasi, patiria sukrėtimus, nuosmukio ir pakilimo laikotarpius, reformas ir kontrreformacijas, įtakas, įvairiais laikotarpiais kiek kitaip ar visiškai kitaip interpretuoja tuos pačius simbolius, nyksta, paradoksaliai paveikdamos jas nugalėjusias naujas religijas… Religijos turi pačių įvairiausių kultų: mišios krikščionybėje tiek pat yra kultas, kiek ir siaubingos žmonių aukos actekų religijoje ar Šivos falo kultas. Aborigenų religija – tiek pat religija, kiek ir protestantizmas ar sintoizmas.(…) Akivaizdu, kad religijotyros objektas aprėpia nepaprastai daug įvairios medžiagos.” – teigia autorius ir ryžtasi nepaprastai sudėtingiems ir intriguojantiems atsakymams – kas yra tos religijos, kas yra kiekviena konkreti religija, kas visoms joms bendra, kas leidžia jas apibendrinti ir vadinti religijomis ir pan.
