1862-ųjų pavasaris. Pats JAV pilietinio karo įkarštis. Tauta pagaliau suvokė, kad tai tik kruvina, betikslė kova. O viršutiniame Baltųjų rūmų aukšte guli vienuolikmetis, sunkiai sergantis prezidento Linkolno sūnus Vilis. Kada mirs – tik dienų klausimas. „Mano vargšiukas, jis buvo per geras šiam pasauliui, – sako Linkolnas. – Dievas pasišaukė jį namo.” Spauda praneša apie sielvartaujančio tėvo apsilankymus kriptoje, kad galėtų glėbyje palaikyti mirusio sūnaus kūną.
Remdamasis tikru įvykiu, George’as Saundersas audžia nepamirštamą tėvo ir sūnaus meilės bei netekties istoriją, kuri iš realistinio, istorinio sluoksnio prasiskverbia į jaudinantį antgamtinį. Vilis Linkolnas susivokia atsidūręs keistoje vietoje, kur šmirinėja, stumdosi, nuobodžiauja, kivirčijasi ir savaip atgailauja dvasios. Šiame mirusiųjų prieangyje – Tibeto budizme vadinamame bardo – prasideda kova dėl Vilio sielos.
Pasitelkdamas naują formą, kuri atveria kaleidoskopinę, teatrališką balsų – gyvųjų ir mirusiųjų, realiai egzistavusių ir išgalvotų žmonių – panoramą, G. Saundersas užduoda esminį klausimą: kaip mes gyvename ir mylime, jei žinome, kad visų, kurie mums brangūs, neišvengiamai laukia baigtis?
George’as Saundersas (g. 1958) – šiuolaikinis amerikiečių rašytojas, pelnęs daugiau nei 20 reikšmingų įvertinimų, tarp kurių – Ernesto Hemingway’aus vardo premija ir Amerikos meno ir literatūros akademijos apdovanojimas. Autorius, anksčiau kūręs daugiausia apsakymus ir esė, 2017 m. pristatė pirmąjį savo romaną „Linkolnas bardo” ir iškart sulaukė sėkmės: knyga tapo bestseleriu, atsidūrė The New York Times geriausių 2017 m. knygų dešimtuke ir gavo prestižinį „Man Booker” apdovanojimą.
