Nuo pat Adamo Smitho laikų ekonomikos mokslas rėmėsi esmine prielaida, kad laisvoji rinka – tarsi nematoma ranka – kuria mūsų materialinę gerovę. Knygoje KVAILIŲ ŽVEJONĖ Nobelio premijos laureatai ekonomistai George‘as A. Akerlofas ir Robertas J. Shilleris išsako esminę šio požiūrio kritiką – jie teigia, kad laisvoji rinka yra kartu ir žalinga, ir naudinga. Tol, kol bus galimybė užsidirbti, pardavėjai, pasitelkę manipuliacijas ir apgaules, sistemiškai išnaudos mūsų psichologines silpnybes ir neišmanymą. Laisvoji rinka pagal savo prigimtį nėra vien tik gera ir visada kurianti aukštesnįjį gėrį – užuot buvusi tokia, ji yra kupina suktybių ir spąstų, dėl kurių tampame „kvailių žvejonės“ aukomis.
Dėl šios priežasties KVAILIŲ ŽVEJONĖ suka radikaliai nauja ekonomikos mokslo kryptimi, kuri remiasi intuityvia prielaida, kad laisvoji rinka ir duoda, ir atima. G. A. Akerlofas ir R. J. Shilleris šią idėją pateikia per tuzinus istorijų, kuriose pasakojama, kaip „kvailių žvejonė“ paveikia mus beveik visose gyvenimo srityse. Mes išleidžiame beveik visus savo pinigus, o paskui nerimaujame dėl ateinančio mėnesio sąskaitų. Finansų sistema pirma iškyla, po to sugriūva. Reklama mus patraukia labiau, negu suvokiame. Mūsų politinę sistemą iškraipo pinigai. Per daug sumokame už narystę sporto klube, automobilius, namus ir kredito korteles. Vaistų gamintojai į rinką genialiai pateikia vaistus, kurie mums duoda menką naudą, o kartais yra tiesiog pavojingi.
KVAILIŲ ŽVEJONĖJE su įsimenančiomis smulkmenomis tiriama manipuliacijų ir apgaulių svarba šiose ir daugelyje kitų sričių. Tokiu būdu knygoje paaiškinamas paradoksas: kodėl šiais laikais, kai gyvename kaip niekad gerai, labai didelė dalis žmonių gyvena tylioje neviltyje. Tuo pat metu šioje knygoje pasakojama apie žmones, kurie pasipriešino ekonominėms apgaulėms, taip pat apie tai, kaip jas, pasitelkus gilesnes žinias, reformas ir reguliavimą, galima sumažinti.
