FRANÇOIS MAURIACO, XX a. prancūzų klasiko, Nobelio premijos laureato, pasaulis — tai „prakeikta žemė, drėkinama ugnies upių“, tai žmogaus širdis, kurioje vyksta kova tarp tamsos ir šviesos, meilės ir neapykantos, Dievo ir Šėtono. Mauriaco herojai — nuodėmingi žmonės, slegiami aistrų naštos, besiblaškantys tarp tikėjimo ir žemiškų džiaugsmų, tačiau tik nusidėjėlis gali atgailauti, tik kenčiantis gali išmokti mylėti…
Romano „Fariziejė“ herojė „teisuolė“ Brigita Pian, jausdama pašaukimą gelbėti žūstančias sielas, negailestingai griauna kitų žmonių gyvenimus, kol laikui bėgant jai atsiveria „meilės paslaptis, meilės, kuriai ji manė tarnaujanti, nors iš tiesų jos nepažinojo“.
