„Užrašai iš mirusiųjų namų“ – nuostabi memuarų, esė ir grožinės literatūros sintezė, paremta rašytojo įspūdžiais iš katorgos ir kalėjimo Omske 1850–1854 m. Nusikaltimas ir savanoriškos kančios, aukos ir budelio psichologija, įsivaizduojama ir reali laisvė, aukštosios visuomenės atsiskyrimas nuo žmonių – daugybė F. Dostojevskio pasvarstymų sudomins kiekvieną skaitytoją, mėgstantį paieškoti gilesnių minčių klodų. Tai unikalus kūrinys, pasakojantis tikrų kalinių gyvenimo istorijas, perteikiantis šmaikščiai graudų katorgos folklorą ir nepamirštamus posakius. Kartu tai ir gilus filosofinis iškilaus mąstytojo darbas, kurio pagrindinė mintis: laisvė yra būtina žmogaus egzistavimo sąlyga.
