Eugen Fink (1905–1975) – vienas reikšmingiausių vokiečių fenomenologinės filosofijos atstovų. Jo tyrimai svarbūs daugeliui filosofijos sričių ir atsistoja šalia Edmundo Husserlio ir Martino Heideggerio darbų. Finko esė „Laimės oazė: mintys apie žaidimo ontologiją” – įspūdinga žaidimo kaip ypatingo žmogaus egzistencijos klodo analizė, taip pat geriausias įvadas į jo filosofiją. Lietuviškasis leidimas papildytas esė „Žaidimas ir šventė” ir Arūno Sverdiolo baigiamuoju straipsniu.
„Eugenas Finkas – vienintelis mąstytojas, pralaužęs Vakarų metafizikos ir ontologijos ribas ir atvėręs kosmoso klausimą, kurio rėmuose įmanoma visuotinai suvokti žmogaus, būties ir dievybių reikšmes.
Dėkui, Mokytojau.”
Algis Mickūnas
„Žaidimas – pamatinis štai-būties fenomenas, toks pat pirmykštis ir savarankiškas kaip mirtis, kaip meilė, kaip darbas ir valdžia… Mes žaidžiame rimtumą, žaidžiame tikrumą, žaidžiame tikrovę, mes žaidžiame darbą ir kovą, žaidžiame meilę ir mirtį. Mes žaidžiame net ir žaidimą.”
Eugen Fink
