„Trečioje poezijos knygoje Ernestui Noreikai pavyksta pavojingas ir sykiu retas jaunajam poetui skrydis – atsiplėšti nuo ankstesniųjų eilėraščių vaizdinijos bei akustikos ir katapultuotis į mūsų raštijoje dar niekieno nelankytas teritorijas ir nepažintas žemes.
It Arthuro Rimbaud „Girtas laivas” jo poetinė raketa „Apollo” atsiduria vis naujuose „mėnuliuose”, įtraukdama skaitytoją svaigion eilėraščio orbiton, eilėraščio, kuris dažnai atrodo kaip maištas prieš save patį. Keliauti pačiu eilėraščiu kaip „žydinčių minų lauku” – štai uždavinys! Kartais išmanesnio skaitytojo akiratyje gali sušmėžuoti Alleno Ginsbergo ar Bruno K. Öijerio figūros – nežinia, ar dar šmėklos, ar jau vėlės. Kartais – pasigirsti akordai iš skęstančio „Titaniko”, trumpam nuaidėti Islandijos fiordų ambientas.
Tik trumpam – nes raketa jau skrieja nauja, niekieno neįspėta kryptimi!” – Rolandas Rastauskas
