Ernstas Greberis, pagrindinis romano „Laikas gyventi ir laikas mirti“
(1945 m.) veikėjas – vokiečių armijos, kuriai vadai buvo pažadėję
viešpatavimą visame pasaulyje ir kuri dabar skaičiuoja žuvusiuosius,
kareivis. Trumpam paleistas atostogų, jis tik per plauką išvengia
mirties ir, palikęs frontą prie Stalingrado, išvyksta į gimtinę
aplankyti artimųjų. Tačiau kelionė namo didelio džiaugsmo neatneša:
pakeliui jis mato vien buvusio gyvenimo griuvėsius ir karo palaužtus,
išsekusius žmones. Toks pat vaizdas Ernstą pasitinka ir gimtinėje.
Klaidžiodamas po griuvėsius, jis atsitiktinai sutinka vaikystės draugę
Elizabetą. Šis susitikimas nuskaidrina Ernsto gyvenimą, įsižiebia meilė.
Tačiau ar įmanoma šį jausmą išsaugoti ir puoselėti, kai aplink
viešpatauja karo baisumai ir neišvengiamai artėja metas grįžti atgal, į
frontą?
