Visa tai įvyko Aušvice, kur Eliziejus, būdamas dar vaikas, patyrė pačius skaudžiausius savo išgyvenimus – artimųjų mirtį, jų kančią, pačias aršiausias išorines ir vidines kovas dėl būvio.
Tada mažamečiam berniukui Nietzsche’ės šūkis reiškė beveik fizinę realybę: Dievas mirė, meilės, švelnumo, rūpestingumo Dievas mirė, Abraomo, Izaoko, Jokūbo Dievas išnyko visiems laikams – tiesiai prieš šio vaiko akis: žmogiško holokausto, pareikalauto dėl Rasės, godžiausio iš visų stabų, dūmuose.
