Edvardas Selonas (Edward Sellon, 1818–66), tikrasis „Džentelmeno slaptųjų meilių” autorius, buvo iš tiesų įdomi asmenybė. Alaus daryklos savininko sūnus iš Braitono, Anglijos pietų pakrantėje, šešiolikos metų jis įstojo į kariuomenę ir dešimtmetį tarnavo Indijoje, galiausiai pasiekdamas kapitono laipsnį. 1844 m. vedė Sarą Vailds (Sarah Wilds), tačiau supratęs, kad ji nėra tokia turtinga, kaip jam buvo žadėta prieš vedybas, paliko ją ir apsigyveno Londone su savo motina. Po dvejų metų Sara vėl sugrįžo pas jį, tačiau tuo metu Selonas jau turėjo meilužę kitoje Londono dalyje ir buvo suvedžiojęs savo keturiolikmetę kambarinę Emą. Dėl to Sara jį paliko, o Selonas, regis, dėl to visai nesijaudino. Praradus šeimos turtą prasidėjo sunkūs laikai – dvejus metus jis dirbo pašto karietos vežiku Kembridžo linijoje, vėliau – fechtavimo mokytoju. Po daugybės meilės nuotykių jis susitaikė su žmona ir trejus metus gyveno su ja kaime Naujajame miške, tačiau jai susilaukus vaiko, ji jam nusibodo ir jis grįžo į Londoną tęsti pasileidėliško gyvenimo. Turtingas giminaitis suorganizavo susitaikymą su žmona, tačiau visa tai baigėsi, kai žmona aptiko jį vedantį mokyklos mergaičių būrelį į netoliese esantį miškelį „pažaisti slėpynių”.
Gyvenimo pabaigoje Selonas pelnėsi pragyvenimui rašydamas erotinius kūrinius pornografijos leidėjui Viljamui Dagdeiliui (William Dugdale), tarp jų – „Naujasis epikūrietis” (New Epicurean) (1865) ir memuarus „Gyvenimo pakilimais ir nuosmukiais” (The Ups and Downs of Life) (1867), kuriuose aprašė savo erotines nuotykius Indijoje. Įdomu tai, kad žinomiausias jo kūrinys „Džentelmeno slaptosios meilės” (The Secret Loves of a Gentleman) buvo populiaresnis prancūziškame vertime (Amours secrètes d’un gentleman) nei originalo kalba, greičiausiai todėl, kad jį daugiausia Paryžiuje slapta pirko angliški „džentelmenai”, turintys daugiau vaizduotės nei galimybių. Pseudonimas „Čarlzas Sakvilis” (Charles Sackville), Dorseto grafų šeimos pavardė, tikriausiai buvo pasirinktas siekiant suteikti tekstui daugiau „angliškumo”, nes Selono pavardė skambėjo pernelyg prancūziškai.
Luji Bertomas Sen-Andre (Louis Berthomme Saint-André) 1936 m. puikiai atsiskleidė iliustruodamas „Džentelmeno slaptąsias meiles” produktyviam leidėjui Morisui Diuflu (Maurice Duflou). Be dešimties itin atvirų viso puslapio iliustracijų knygai, jis sukūrė ir mažesnių skyrių pradžios paveikslėlių, kurie atskleidžia jo puikius gebėjimus piešti žmogaus figūrą paprastomis linijomis.
