Pasiruoškite nuotykiams bei kelionei laiku! Tokią pramogą jauniesiems skaitytojams žada nuotaikinga debiutuojančios autorės Dovilės Junigedos knyga „Kalno durys“.
Šalia Nemuno įsikūręs Veliuonos miestelis yra pilnas paslapčių ir turi turtingą istoriją. Čia stūkso kunigaikščio Gedimino laikus menantys piliakalniai ir sklando daugybė legendų. Viena jų pasakoja, kad Gedimino kalne yra paslėptos durys, kurios veda į slaptus požemius. Pasak legendos požemiais buvo įmanoma nukakti į kitą upės pusę, o Gediminas jais keliaudavo į mūšius su kryžiuočiais. Slaptas duris surasti bandė tiek realybėje gyvenę vaikai, tiek ir knygos „Kalno durys“ veikėjai.
Linksma nuotykių istorija prasideda 1988-tais metais. Autorė šį laikotarpį pasirinko todėl, kad pati tais metais dar buvo išdykęs vaikas ir kurdama veikėjus norėjo įsijausti į realius atsiminimus bei prisiminti vaikystėje patirtus pojūčius. 1988-tais metais vaikai dar nebuvo sukišę savo nosyčių į išmaniuosius telefonus, nežaidė kompiuterinių žaidimų, o televizorius dažniausiai nerodydavo nieko įdomaus. Todėl jaunuoliams smagiausia būdavo žaisti lauke ir jie patys prigalvodavo nuotykių. Tokie yra ir knygos veikėjai Vilė, Teklė ir Simas. Vilė – padūkusi nuotykių ieškotoja. Teklė – verksnė, kuri turi pilnas kišenes saldainių, o ši savybė labai stiprina draugystę. Simas – išradingas peštukas. Kartą neišskiriama trijulė susitinka keistuolį, kuris papasakoja apie slaptas kalno duris. Ar įmanoma po to jas pamiršti? Žinoma, kad ne! O tada prasideda!
Vaikai tuneliu nukeliauja į viduramžius, sutinka raganą, Kryžiuočių ordino magistrą. Jiems tenka išsisukti nuo pavojų bei sustiprinti draugystę. Po to jie netikėtai persikelia į ateitį, kurioje viską valdo technologijos. 2060-tais metais tėvai vaikams siunčia tik virtualius apkabinimus, o gatvės pilnos robotų. Trijulė netrunka rasti draugų, tačiau svarbiausiu išlieka klausimas ar jiems pavyks sugrįžti į namus?
Dovilė Jinigeda (tikrasis vardas Dovilė Lapinskienė) augina dvi dukras ir pati yra patrakusi nuotykių ieškotoja. Jai patinka senoviniai dvarai ir mistine aura apgautos vietos. Autorė užaugo Veliuonos miestelyje ir savo ausimis girdėjo daugybę įdomių legendų ir net kartu su draugais ieškojo slaptų kalno durų. Jai nepavyko, bet idėja apsigyveno knygos puslapiuose. Moteris sako, kad jei knyga atitrauks vaikus nuo telefonų, ją bus galima laikyti sėkminga.
