Tai pasakojimas apie trijų kartų moteris, motinos ir dukters santykius, apie savęs paties ir žmogiškos šilumos paieškas.
Penkiametė Vera, „poliakų“ vaikas, į sodybą prie Elbės Vokietijoje su motina atklydo 1945 metais iš Rytprūsių. Dideliame šaltame ūkininkų name ji visą gyvenimą jaučiasi svetima, tačiau negali jo palikti. Praslinkus beveik šešiasdešimčiai metų, prie jos durų išdygsta dukterėčia Anė, pabėgusi su mažuoju sūneliu iš Hamburgo.
Vera nedaug žino apie savo viešnią, bet vos ją pamačiusi suvokia, kad Anė ieško daugiau nei naujos aplinkos ir gryno oro savo sūnui.
Pasitelkusi šykštų žodžių šiaurietišką humorą autorė Dörte Hansen įtaigiai pasakoja apie dvi vienišes, kurios netikėtai suranda tai, ko niekada neieškojo – šeimą.
