Prancūzų rašytojas Didier Decoinas lietuvių skaitytojams jau pažįstamas iš romano „Karpiai imperatoriui“ („Alma littera“, 2018). Šįkart Gonkūrų premijos laureatas pasakoja ne mažiau poetišką ir užburiančią istoriją, kurios veiksmas vyksta praėjusio amžiaus pradžios Anglijoje.
Viskas prasidėjo kelios dienos po 1890 metų Kalėdų, kai amerikiečių kareiviai išžudė sijų genties lakotų indėnų kaimą. Viena iš nedaugelio po šių skerdynių likusių gyvųjų buvo mergytė Ehavė, kurios vardas lakotų kalba reiškia Mergina-Kuri-Juokiasi. Nieko šiame pasaulyje nebeturinčią trimetę našlaitę priglaudžia anglų fotografas Džeisonas Flaneris. Žmoną palaidojęs vienišas jaunas našlys, apimtas gailestingumo, parsiveža mergaitę namo į Jorkšyro grafystę ir augina kaip savo dukrą, nė neįtardamas atradęs savo gyvenimo meilę.
Nuo savo šaknų atskirtai, į gražuolę merginą išaugusiai Emilei Amerikos prerijų mustangą pakeičia neįtikima tų laikų technikos naujovė – dviratis. Kaip dovaną gavusi jį iš Džeisono, mergina ant dviračio praleidžia vis daugiau laiko ir keliaudama pamažu atranda visiškai naują pasaulį.
Didier Decoino kūryba išsiskiria pasakojimo sodrumu ir temų universalumu. Nors „Anglės su dviračiu“ istorija vyksta daugiau nei prieš šimtą metų, knygoje paliečiamos temos bei nagrinėjamos problemos nepraranda aktualumo ir mūsų dienomis.
