Amerikietės Deirdre Bair knyga „Jung“ nėra analitinės psichologijos kūrėjo Carlo Gustavo Jungo teorijų ekspozicija. Ši detali biografija atskleidžia asmenybę ir išplečia kontekstą. Knygoje „Jung“ yra daug pavardžių – Jungo kolegų, profesijos bendrakeleivių ir pakeleivių, nelabai supratusių (arba visiškai nesupratusių) Jungo svarbiausių įsitikinimų. Pagrindinė knygos tema, kurioje daugiau dėmesio skiriama teorijai, dedikuota rasės klausimams, šitaip atsiliepiant į pasakojimus apie Jungo anisemitizmą ir pronacizmą.
Deirdre Bair, rašydama apie Jungo požiūrį į rasę, bei apie kitų biografų skandalizuojamus Jungo meilės ryšius ir neištikimumą, sąmoningai pasirenka objektyvaus, visiškai nešališko stebėtojo poziciją, savo argumentus tvirtindama dokumentais ir įrodo, kad nors Jungas ir rašė (iki Antrojo pasaulinio karo pradžios) apie rasių „kolektyvinę pasąmonę“, jis nebuvo nusiteikęs pronaciškai.
Tokios pačios taktikos autorė laikosi ir kalbėdama apie Jungo seksualinį gyvenimą. Punktyriškai apžvelgdama kelis gandus, sklandžiusius Jungo aplinkoje, ji patvirtina vienintelį santuokinės neištikimybės atvejį su mokslininko ilgalaike meiluže Toni Wolff. Žinomo, šio atvejo užteko, kad Emma, Jungo finansinės nepriklausomybės garantas ir jo kolega moksle, būtų parodyta kaip kenčianti ir apleista žmona.
Knygoje „Jung“ autorė Deirdre Bair smalsiems skaitytojams pateikia dosnią šalutinių veikėjų galeriją, kurių herojai tampa tikromis siužeto kamėjomis. Pavyzdžiui, knygoje yra pasakojimas apie Eugeną Bleulerį, vadovavusį Burghölzli, žymiai psichiatrinei ligoninei Šveicarijoje ir suteikusį Jungui pirmąjį darbą kaip medikui. Šio gydytojo reputacija vėliau buvo prislopinta Freudo ir Jungo karjerų, bet Deirdre Bair savo knygoje jį paverčia tikruoju psichologijos herojumi. Eugenas Bleuleris, prieš šimtą metų su savo pacientais elgėsi taip, kai tai daro šiandieniniai gydytojai – gyveno kartu su jais, įtraukdavo juos į gydymo procesą ir į klinikos valdymą.
Kontekstiniai veikėjai knygai suteikia charakterį ir dinamiką, bet nenumuša nuo svarbiausio tikslo – papasakoti, kas iš tiesų buvo Jungas? Talentingas mokslininkas, atvėręs žmogaus psichikos gelmes, ar mistikas, paniręs į vizijų pasaulį, „vaikščiojantis beprotnamis ir kartu jo vyriausiasis gydytojas“ (pasak vieno jo bičiulio)? Kodėl nutrūko jo santykiai su Freudu, kurio „kronprincas“ jis iš pradžių buvo, ir nesusiklostė daugelis kitų „vyriškų“ draugysčių? Ar jis tikrai stengėsi kurti savo kultą ir savo teoriją pateikti kaip naują religiją? Ar tiesa, kad kertinę savo psichologijos idėją – kolektyvinės pasąmonės koncepciją – jis pavogė iš savo studento? Ar Jungas buvo antisemitas, nors stengėsi padėti persekiojamiems žydams gydytojams? Ar iš tiesų jis kolaboravo su nacių režimu ir kodėl tapo JAV Strateginių tarnybų įstaigos „agentu 448“?
Apie Jungą parašyta nemažai knygų, tačiau daugumai jų tinka O. Wilde’o žodžiai, kad kiekviena iškili asmenybė turi mokinių, bet jų biografiją paprastai rašo Judas. JAV rašytojos Deirdre Bair, daugelio puikiai įvertintų biografijų (tarp jų S. Becketto ir S. de Beauvoir) autorės, knyga nepatenka į šią kategoriją. Ji, remdamasi gausia dokumentine medžiaga (jai pirmajai buvo pravertas ir uoliai privatumą saugančios Jungo šeimos archyvas), pokalbiais su Jungo artimaisiais, su jį pažinojusiais žmonėmis ar jų palikuonimis, pateikia iki šiol išsamiausią, atviriausią ir objektyviausią pasakojimą apie gandais, nepagrįstais įtarinėjimais ir insinuacijomis apipintą Jungo asmeninį ir profesinį gyvenimą.
Iš anglų k. vertė Jurgita Jagminaitė ir Ramutė Rybelienė
